As if the night were dreaming of day

As the drone rises into the darkness of the night, the images become fluid, alternating between the screen, my eyes, and my memories. Will the pine tree along the path to Merkys emerge from the darkness and snatch my drone between its branches? Images also shift in the daytime, but you have to look for them in unexpected vantage points – on the surface of the water, in the dissolving light, and in distant lands – breaking away from the everyday angle of vision, as if the night were dreaming of day.

The exhibition explores the changing relationship between man and nature. Through my works, I investigate how we experience nature across various times of the day, seasons, and different countries. Technologies, the internet, and the media entwine with memories and feelings, blending into a single body as we experience the landscape.

The exhibition spans across two spaces – Vilnius Town Hall and Meno Niša Gallery. The Town Hall features video works and paintings created during my studies in Belgium; Meno Niša exhibits paintings, laser engravings of landscape models, and objects inspired by natural structures. 3D-printed insects land amidst the works and introduce another interpretation of contemporary human-nature relationship.

The idea for a duo exhibition came about while Manu and I were studying together in the post-academic residency HISK. Our focus lies on image structures, surveillance techniques, poetic energy, and the human relationship with technology.

I approach nature as an abstract phenomenon that frees the imagination. My aim is to present nature in a way that digital experiences stimulate the senses and the imagination, rendering nature tangible on the screen. The presented atmospheres become a gateway to a world of sensations and intuition.

The video works, “Toshka: and “Patterns of perfection,” explore human relationships with the environment. The title of former video work Toshka is based on an agricultural project of the same name: canals in Egypt carry water to irrigate part of the Sahara Desert, where crops and grains are cultivated to feed the country’s growing population. Most of the men on the plantations work away from their homes and families, returning home monthly under the scorching desert sun. People are surrounded by heat and sand, resulting in swirling mirages in the desert void. “Patterns of Perfection,” on the other hand, explores the impact of the city on humans. Using a drone, I investigate hidden details of industrial architecture in Liege and Charleroi, such as chimney openings from above, to discover the flawless structures of decaying buildings.

The paintings in the exhibition reveal natural structures from different perspectives. As I was growing them layer by layer, my gaze wandered across the ground, sand, moss, a frozen road, snowy landscapes, winter or summer skies, distant fields, and photographs of my village. The subjects, abstract and almost unrecognisable, immerse the viewer in an atmospheric exploration.

Coming from a family of geologists, I harbour a deep connection to my homeland. I spend a significant part of the year in the village of Barteliai, which becomes a refuge to me, a small world with six inhabitants. Here, by the Merkys river, I find solace, observing the light and combining motifs before returning to the broader world. Motifs from different countries intertwine with the fields of Barteliai, growing on canvases painted in my native countryside.

Lyg naktis nuolat sapnuotų dieną

Nakties tamsoje vaizdai tampa tąsūs, jie mainosi akyse ir atsiminimuose. Juos galima rasti ir dienoje, tačiau tenka jų ieškoti netikėtose perspektyvose, bei tirpstančioje šviesoje, kad atsiplėštum nuo kasdienio regėjimo kampo lyg naktis nuolat sapnuotų dieną. Paroda sudaryta iš dviejų dalių – ekspozicijos Vilniaus Rotušėje ir galerijoje Meno Niša su kuria dirbu nuo 2015 metų. Rotušėje eksponuoju daugiausia skaitmeninius darbus, bei paveikslus sukurtus studijų bei rezidencijų Belgijoje metu taip sukuriant ryšį su Manu Engelen darbais. Meno Nišoje rodau naujausius paveikslus sukurtus remiantis Lietuviško peizažo organiškomis struktūromis. Parodos idėja kilo kartu studijuojant poakademinėje rezidencijoje HISK, Gente, atskleisti mūsų dėmesį vaizdo struktūroms,  modeliams, poetinei energijai, žmogaus santykiu su technologijomis ir architektūra.

Paroda nagrinėja kintantį žmogaus santykį su gamta. Esu kilęs iš geologų šeimos, todėl jaučiu gilų ryšį su žeme. Savo kūriniuose tiriu, kaip mes patiriame gamtą skirtingais paros, metų laikais ir skirtingose šalyse. Technologijos, internetas ir medijos susipina su prisiminimais, jausmais ir susilieja į vieną kūną, kai patiriame kraštovaizdį. Mano filmai sudaryti iš estetiškų ir tapybiškų vaizdų, derinamų su garsovaizdžiais, tyrinėjančiais abstrakčią atmosferinę pasaulio pusę.

Gamtą tiriu kaip abstraktų reiškinį kuris išlaisvina vaizduotę. Mano tikslas – pateikti gamtą taip, kad skaitmeninės patirtys stimuliuotų pojūčius ir vaizduotę, kad gamta ekrane rodytųsi vėl apčiuopiama. Tai sužadina atmosferas, kurios tampa durimis į pojūčių ir intuicijos pasaulį. Toska ir Patterns of perfection skirtingai tiriu žmogaus santykį su aplinka. Toshka projekto Egipte kanalai atplukdo  vandenį, skirtą drėkinti dalį Sacharos dykumos. Ten kultyvuojami augalai ir grūdai skirti išmaitinti augantį šalies gyventojų skaičių. Dauguma vyrų plantacijose dirba toli nuo savo namų ir šeimų po kaitria dykumos saule grįždami namo kas mėnesį. Gyvenimas dykumose prasidėjo prieš amžius ir tęsiasi šiais laikais, su naujomis ambicijomis. Žmones supa karštis ir smėlis kuriantis virpančius tapybiškus miražai, kurie įkūnija milžinišką dykumos tuštumą. ‘Patterns of perfection‘ nagrinėja, kaip miestas daro įtaką gyventojams. Su drono pagalba tyrinėdamas slaptas industrinės architektūros detales Lježe ir Šarlerua (pavyzdžiui kaminų angas iš viršaus) ir individualios bei kolektyvinės atminties pėdsakus, noriu atrasti tobulas yrančių pastatų struktūras.

Paveikslai, kuriuos eksponuojami parodoje atskleidžia peizažo struktūras iš skirtingų perspektyvų. Tai tapiniai, faktūriški darbai, kuriuos apauginau dažais žvelgdamas į žemę, smėlį ir fotografijas. Jų motyvai kilę iš samanų, sušalusio kelio, žiemos ar vasaros dangaus, laukų tolių ir kt. motyvų kurių struktūros abstraktumu ar spalva leidžia palikti tik kelias užuominas rišančias prie atpažįstamumo.

Kasmet bent pusę metų praleidžiu Bartelių kaime, jis tampa prieglobsčiu, mažu pasauliu su šešiais gyventojais, kuriame galima pasislėpti prie Merkio, stebėti šviesą, permąstyti ir apjungti visus sugaudytus motyvus prieš grįžtant į platųjį pasaulį. Įvairių šalių ir miestų motyvai persipina su Bartelių laukais ir išauga drobėse šiltnamyje už senelių namo arba televizorių ekranuose.